BACEVIČIUS VINCAS (1875 05 16 Ardzijauskų k., Kazlų Rūdos sav. – 1952 12 22 Kaune, palaidotas Višakio Rūdos kapinėse), muzikas, pedagogas, chorvedys.

  Mokėsi Višakio Rūdos pradinėje mokykloje. 1890-1893 m. studijavo Veiverių mokytojų seminarijoje, kurioje įgijo ir profesionalius muzikos pagrindus, skambino fortepijonu, griežė smuiku. Kurį laiką mokytojavo užnemunėje.

  1899-1923 m. dirbo Suvalkų gubernijoje pradinių klasių mokytoju. Vėliau perkeltas į Lodzę, dirbo įvairiose mokyklose, dėstė kai kuriuos bendro lavinimo dalykus, daugiausia dėmesio skyrė muzikos pamokoms, organizavo chorus, pradėjo komponuoti: harmonizavo lenkų, rusų ir lietuvių dainas, sudarė jų rinkinį mokyklų chorams. Lodzėje studijavo  brolių Hanickių muzikos mokykloje, tobulinosi privačiai.

  1923 m. nelegaliai perėjo Lenkijos sieną ir apsigyveno Kaune. Buvo Kauno šeštosios pradinės mokyklos vedėjas, 1923-1931 m. – Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos mokytojas, vadovavo chorui ir pučiamųjų orkestrui, rengė koncertus.

  Nuo 1940 m. – Kauno miesto švietimo skyriaus inspektorius, muzikos metodinės komisijos pirmininkas. 1947-1952 m. – Kauno 23 –osiospradinės mokyklos vedėjas, dvejus metus dėstė muziką ir vadovavo chorui S. Daukanto mokytojų seminarijoje. Privačiai mokė griežti smuiku, buvo pirmasis kompozitoriaus F. Bajoro smuiko mokytojas. Parašė „Muzikos pradžiamokslį“, skirtą gimnazijoms ir mokytojų seminarijoms, smuiko pradžiamokslį, harmonijos ir polifonijos vadovėlius. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas ir kūrė savas kompozicijas chorams, parašė kūrinių fortepijonui, styginių kvartetui ir instrumentinių pjesių, instrumentavo kitų kompozitorių kūrinius. Suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas (1947).