GRINIUS KAZYS (1866 12 17 Selemos Būdos k., Kazlų Rūdos r. – 1950 06 04 Čikagoje, JAV, 1994 m. urna su palaikais parvežta į Lietuvą ir palaidota netoli tėviškės), trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas.

                      Mokėsi Ožkinės pradinėje mokykloje, 1879-1887 m. – Marijampolės gimnazijoje. Besimokydamas Marijampolės gimnazijoje platino „Aušrą“, leido ranka rašytą laikraštuką „Prieaušrį“, vėliau – „Iššiepdantį“. Vasaromis rinkdavo folklorą. Studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje. 1893 m. – laivo gydytojas, 1888 m. K. Grinius atspausdino pirmuosius straipsnius „Lietuviškajame balse“, „Šviesoje“. 1888 m. dalyvavo pirmajame lietuvių demokratų suvažiavime, kuriame buvo aptariami planuojamo leisti laikraščio „Varpo“ reikalai. 1893 m. buvo išrinktas į Varpininkų komitetą, kuriam priklausė iki 1905 m. , kai šie laikraščiai nustojo ėję.1894-1905 m. dirbo gydytoju Marijampolėje ir kitose Lietuvos vietose. Buvo vienas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, varpininkų organizacijos vadovų. 1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau – Marijampolėje. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, už tai kelis kartus buvo suimtas ir kalintas.

                      Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Kislavodske, Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. – Paryžiuje buvo Lietuvos repatriacinės komisijos pirmininku. Tais pačiais metai grįžo į Lietuvą ruoštis Steigiamojo Seimo rinkimams kaip vienas valstiečių liaudininkų bloko lyderių. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą, 1920 m. paskirtas vadovauti Ministrų kabinetui. 1922 m. – Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas. Išrinktas į I, II bei III Seimus. 1926 m. – Lietuvos Respublikos prezidentas. Jis trumpiausiai – 6 mėn. 10 d. vadovavo Lietuvos Respublikai – iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas ir perversmininkai privertė atsisakyti Prezidento pareigų.

                      Po perversmo dirbo Kauno miesto savivaldybėje. 1926 m. Lietuvos univrsitetas suteikė honoris causa daktaro laipsnį. Iki 1935 m. dirbo Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju. 1927 m. buvo išrinktas Valstiečių sąjungos centro valdybos pirmininku. Redagavo leidinius: „Sveikata“, „Lietuvos žinios“, „Kova su džiova“, „Pieno lašas“. Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų. 1944 07 13 pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. – į JAV.