Gustainis Valentinas

GUSTAINIS VALENTINAS (1896 07 15 Vinkšnupių k., Kazlų Rūdos sav. – 1971 10 11 Griškabūdyje, Šakių r.), žurnalistas, sociologas, publicistas, filosofas ir rašytojas. Vienas pirmųjų  tarpukario Lietuvoje žurnalistų profesionalų.

                      Tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1921 m. studijavo filosofiją Heidelbergo universitete. 1925-1926 m. – Vytauto Didžiojo universiteto studentų organizacijos „Neo-Lithuania“ pirmininkas. 1928-1932 m. – „Lietuvos aido“ redaktorius. Kaip šio laikraščio užsienio korespondentas dirbo Lenkijoje, Prancūzijoje. 1934 m. deleguotas į Lenkiją kaip žurnalistas ir diplomatas. 1939-1940 m. – ELTOS direktorius. 1941 m. sovietų represuotas, kalintas Bijsko, Barnaulo, Krasnojarsko kalėjimuose, Siblago, Karagandos lageriuose. 1956 m. gįžo į Lietuvą. Išleido pažintinio turinio knygas“Lenkai ir Lenkija“ (1937), „Prancūzija“ (1938), „Lithuania: The First Twenty Years“ (Lietuva: Pirmasis dvidešimtmetis“, 19390. Bendradarbiavo „Vaire“, „Naujojoje Romuvoje“, „Židinyje“, „Tautos ūkyje“. Išvertė grožinių kūrinių iš vokiečių ir prncūzų kalbų. Po mirties išleisti memuarai „Be kaltės“ (1989), „Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus: atsiminimai apie Lietuvos spaudą, jos darbuotojus (1915-1940) ir Lietuvos rašytojus (1924-1966). 1932 m. apdovanotas Trijų žvaigždžių 3 –ojo laipsnio ordinu.