LAUCEVIČIUS LIUBOMIRAS (1905 01 12 Švobiškio k., Pasvalio r. – 1993 06 25 Vilniuje), gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius.

                      1933 m. baigė Vienos universitetą. 1933-1940 m. dirbo Kazlų Rūdoje bendrosios praktikos gydytoju. Čia pasistatė namą (dabar muzikos mokykla), kuriame ir priiminėjo ligonius. Dalyvavo visuomeninėje veikloje – buvo Šaulių sąjungos rėmėjas, tautininkų sąjungos narys. Jo iniciatyva Kazlų Rūdoje pastatytas Šaulių pastatas, Ąžuolų Būdoje – pirmoji Lietuvoje Šaulių bažnyčia.

                      Nuo 1940 m. dirbo Kauno ligonių kasų vyresniuoju gydytoju, tais pačiais metais atleistas kaip politiškai nepatikimas. Buvo suimtas NKVD. 1941-1945 m. kalėjo Pečioros lageryje. 1945-1987 m.  – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1951-1984 m. – Hospitalinės terapijos, 1984-1987 m. – Terapijos katedros vedėjas, nuo 1963 m. – medicinos mokslų daktaras, 1965 m. – profesorius. 1950 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją, skirtą miopatozėms ir jų gydymui chloretilio blokada, 1962 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją, skirtą chlorotilio blokados taikymui vidaus ligų klinikoje. 1964-1971 m. – Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktorius. Apdovanotas LTSR valstybine premija (1969).