MARTIŠIUS FELIKSAS (Peliksas) (1879 02 02 Banaičių k., Šakių r. – 1955 12 30 Simne, Alytaus r., palaidotas Prienų kapinėse), kunigas, kultūros ir švietimo veikėjas, sodininkystės pradininkas Lietuvoje.

                      Mokėsi pas daraktorius Sintautuose, Skardupiuose, Sintautų, Griškabūdžio mokyklose. Vėliau mokėsi Palangos, Mintaujos progimnazijose. Nuo 1898 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje. 1903-1909 m. dirbo Sudargo parapijoje, tapo knygnešių rėmėju. 1909-1918 m. vikaravo Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.). Dėjo daug pastangų, kad sumažėtų parapijiečių neraštingumas. Pats iš lenkų kalbos vertė religines knygeles: „Išpažintis“, „Yra Dievas“, „Šventųjų gyvenimas“. Buvo periodinės spaudos bendradarbis. Višakio Rūdoje įsteigė Marijampolės „Žiburio“ švietimo draugijos skyrių, prieglaudą seneliams, pastatė parapijos salę. Jo iniciatyva Višakio Rūdoje įsteigtas „Žiburio“ knygynėlis ir „Blaivybės“ skyrius. Višakio Rūdoje įkūrė bažnytinį chorą, prie klebonijos pastatė vikariatą.

                      1915 m. parapijoje įvedė beveik visuotiną mokymą: įsteigė 15 pradinių lietuviškų mokyklėlių. 1918 m. „Žiburio“ draugija pakvietė steigti aukštesniąją mokyklą Prienuose. 1924 m. buvo pastatyta dviejų aukštų medinė Prienų „Žiburio“ gimnazija, iki 1944 m. – jos direktorius dėstė tikybą, vadovavo gimnazijos chorui, mokė sodininkystės. Vasaros atostogų metu organizuodavo sodininkystės, bitininkystės, daržininkystės kursus Lietuvos mokytojams. Už nuopelnus Lietuvos švietimui pakeltas kanauninku ir apdovanotas LDK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928).