ŽEMAITIS VINCAS (1896 11 21 Andriškių k., Vilkaviškio r. – 1983 02 15 Čikagoje), miškininkas, etnologas, visuomenės veikėjas.

                      Mokėsi Žaliosios pradžios mokykloje, 1917 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Studijavo veterinariją Charkovo veterinarijos institute. 1918-1920 m. Vilkaviškio apskrities valdybos narys. 1925 m. baigė Drezdeno aukštąją miškų mokyklą. Buvo pirmasis lietuvis baigęs aukštąjį miškų mokslą Vakaruose. Nuo 1926 m. – Kazlų Rūdos miškų urėdas. 1926 m.  – Miškų departamento tarybos narys ir urėdas-revizorius, atsakingas už Jūrės , Lekėčių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Seinų (Veisiejų) urėdijas. 1931-1935 m. – Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas. Dirbdamas Kazlų Rūdos miškų revizoriumi-urėdu, Šalniškės pasodoje 1934 m. įsteigė vaismedžių, dekoratyvinių medžių bei krūmų medelyną; prie urėdijos įsteigė meteorologijos stotį. Urėdijos miškus apstatė bokštais gaisrams stebėti ir visas girininkijas aprūpino telefonais. 1938 m. Kazlų Rūdoje pastatė naujus urėdijos pastatus. 1940 m. – Mažeikių miškų urėdas. 1941 m. – Kazlų Rūdos miškų urėdas ir aukščiau paminėtų urėdijų inspektorius. 1944-1949 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. atvyko į JAV. 1961 m. išėjo į pensiją. Tyrė miškų atželdinimą, ugdė jaunuolynus, aktyviai prisidėjo prie miškininkų spaudos išplėtimo, rašė straipsnius. Buvo Amerikos „Lietuvių enciklopedijos“ nuolatinis bendradarbis. Apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu (1931).