Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečiai

BANIONIS JUOZAS (g. 1956 02 12, Puziškių k., Kazlų Rūdos r.), dr. (humanitariniai m.), doc., VPU Matematikos ir informatikos didaktikos katedros vedėjas, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos mokslinis sekretorius, žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcinės kolegijos narys. Jūrės miestelio maldos namų projekto iniciatorius ir vadovas. Parengė Kazlų Rūdos krašto ir Jūrės miestelio istorijas, dalyvavo rengiant filmus apie šiuos miestus, kurta heraldika Jūrės ir Plutiškių miesteliams, kūrybinės grupės, kūrusios legendą apie Kazlų Rūdos atsiradimą, narys. Savo išleistas knygas dovanoja Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešajai bibliotekai.

2020 m. rugpjūčio 28 d. suteikiamas  Kazlų Rūdos Garbės piliečio vardas.

DAUGIALA MEČISLOVAS (g. 1951 m. rugpjūčio 19 d. Baisogaloje, Radviliškio r.) – Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas inžinierius mechanikas, AB „Kazlų Rūdos metalas“ generalinis direktorius, 2006 m. UAB „Axis industries“ konsultantas, UAB „Bioprojektas“ direktorius, 1980-1990 m. TSKP narys, nuo 1993 m. Tėvynės Sąjungos Kazlų Rūdos skyriaus narys. 1990-1993 m. Kazlų Rūdos miesto tarybos deputatas, Kazlų Rūdos miesto tarybos pirmininkas, 2003-2007 m., 2007 m. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys, Kazlų Rūdos verslininkų klubo narys.

                 2020 m. rugpjūčio 28 d. suteikiamas Kazlų Rūdos Garbės piliečio vardas.

GERHARD JOSEF CARL – gimė 1956 m. Vokietijoje. Universitete studijavo ekonomiką, teisę. Gilino žinias JAV, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Havajuose. 1990 m. pradėjo labdaringą veiklą. 2001 m. organizavo labdarą Kazlų Rūdos daugiavaikėms šeimoms, kurių gyvenimo sąlygos yra sunkios. Labdaros lėšomis G. J. Carl yra nupirkęs keletą gyvenamųjų namų Kazlų Rūdos savivaldybės daugiavaikėms šeimoms.

2007 m. rugpjūčio 22 d. suteikiamas  Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio vardas.

JOHANES GERARDUS MARIA MULDER –

2012  m. rugpjūčio 29 d. suteikiamas Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio vardas.

KANEVIČIUS VYTAUTAS (g. 1950 m. rugsėjo 13 d. Padvarninkuose, Radviliškio r.) – Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Buvęs Kazlų Rūdos savivaldybės meras.

                        2020 m. rugpjūčio 28 d. suteikiamas  Kazlų Rūdos Garbės piliečio vardas.

LELEŠIUS BRONISLOVAS ALGIMANTAS (g. 1939 m. lapkričio 29 d. Marijampolėje) – tremtinys, visuomenės veikėjas, šaulys.

    1941 m. birželio 14 d. su motina ištremtas į Altajaus kraštą, 1957 m. grįžo į Lietuvą. 1963 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Daugiau – 22 m. – dirbo Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. Nuo 1988 m. aktyviai įsijungė į patriotinę veiklą. 1990 m. jo iniciatyva įkurtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kazlų Rūdos skyrius. A. Lelešiaus iniciatyva ir lėšomis pastatytas paminklas Tauro apygardos partizanams atminti (1990), Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse paminklas partizanams(1997), 1918 m.  paminklas Nepriklausomybės akto signatarui Pranui Dovydaičiui – dovana Kazlų Rūdai,  Kazlų Rūdos bažnyčios šventoriuje pastatyto kryžiaus autorius (2000), Kazlų Rūdos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams memorialinės atminimo lentos iniciatorius ir autorius, (2017) apdovanotas Sausio 13 -osios atminimo medaliu.

2015 m. rugpjūčio 26 d. suteikiamas Kazlų Rūdos Garbės piliečio vardas.

LUKOŠEVIČIŪTĖ-SKUČIENĖ IRENA (g. 1932 05 25 - 2016 12 20) nusipelniusi Lietuvos gydytoja, tautodailininkė, prozininkė, Kauno radiologų asociacijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.

  1948-1951 – Šakių vid. m-kloje, 1951-1957 studijavo KMI, vėliau tobulinosi terapijos ir rentgenologijos. 1938-1940 m. mokėsi Alksnakiemio (Prienų r.) prad. m-kloje, 1940-1941 m. – os radiologijos srityse. 1957-1999 – Kazlų Rūdos ligoninės poliklinikos ir stacionaro Terapinio sk. ved., Rentgeno kab. ved., radiologė.

Meno sritis – Veršių prad. m-kloje, 1945-1948 – Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) progimnazijoje. tekstilė, gobelenai. Dalyvauja tautodailės parodose nuo (1973). Rengiamos autorinės gobelenų parodos visoje Lietuvoje. Nuolatinė paroda eksponuojama Kazlų Rūdos verslo inkubatoriuje. Dalyvavo įv. medikų d-jų posėdžiuose, suvažiavimuose. Suteiktas nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas, apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu, medaliu (2007). Apdovanota įvairiais padėkos raštais: LR Seimo, apskr., sav. Suteiktos I gyd. Terapeutės (1970), II gyd. Rengenologės (1987) kvalifikacinės kategorijos.

2012 m. rugpjūčio 29 d. suteikiamas Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio vardas.

PALTANAVIČIUS JUOZAPAS ZIGMANTAS (1928 08 11 Kazlų Rūdoje – 1995 05 03), nusipelnęs miškininkas.

 1954 m. baigė LŽŪA Miškų fakultetą. 1954-1962 m. – Kazlų Rūdos miškų ūkio inžinierius, 1962-1972 m. – miško pramonės ūkio direktorius. 1972-1991 m. – Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo generalinis direktorius, nuo  1991 m. – miškų urėdas. Jo vadovavimo metais pastatyta ištisa miškininkų gyvenvietė, įrengtas miško muziejus. Suteiktas nusipelniusio miškininko garbės vardas (1978), po mirties,

2004 m. gruodžio 16 d. suteikiamas Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio vardas .

PLIORAITIS IGNAS (g. 1932 12 06 Judrarūdės k., Kazlų Rūdos sav.), kunigas, kraštotyrininkas, visuomenininkas, rašytojas.

       Mokėsi Bagotosios (Kazlų Rūdos sav.) prad. m-kloje, 1952, baigė Kazlų Rūdos vid. m-klą. 1953-1957 m. mokosi Kauno kunigų seminarijoje. 1960 įšventintas į kunigus. Kunigauja Šv.Antano bažnyčioje, vikarauja Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje. 1963 dirba Petrašiūnų bažnyčioje, 1966 – Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje vikaru. 1966-1990 keliamas į Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos parapiją, kur dirba 22 metus. 1990 – skiriamas Pakuonio parapijos klebonu. 1996 – Ąžuolų Būdos klebonas, Kazlų Rūdos altarista, Vilkaviškio vyskupijos M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio kapelionas. 2002 m. sulaukęs 70 –ies, kun. lieka klebono pagalbininku Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijoje. Laisvu laiku kunigas ne tik rašė, kovojo už šviesesnę Tėvynės ateitį, bet ir kaupė istorinę, kraštotyrinę, archyvinę medžiagą. Išleistas knygas dovanojo Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešajai bibliotekai.

2010 m. rugsėjo 7 d. suteikiamas Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio vardas.

PUPKIS ALDONAS JUOZAPAS (g. 1939 01 05, Kazlų Rūdoje), dr. (humanitariniai m.), doc., kalbininkas, pedagogas, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas, parengė ir išleido ,,Kazlų Rūdos šnektos žodyną“ I-II T., savo išleistas knygas dovanojo Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešąjai bibliotekai.

2013 m. rugpjūčio 28 d. suteikiamas Kazlų Rūdos Garbės piliečio vardas

ŽIGAITIS RIMVYDAS DIONIZAS (1933 10 09  Kazlų Rūdoje – 2010 07 01 Vilniuje), kompozitorius, Didžiojo muzikų parado, festivalio „Muzikų žygis per Lietuvą“ meno vadovas, žurnalo „Muzikos barai“ redakcinės tarybos vadovas, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

  1952-1957 m. studijavo Maskvos P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje. 1957-1961 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos dėstytojas, Teoretinio skyriaus vedėjas, 1960-1963 m. – VPI vyriausiasis dėstytojas, Muzikos teorijos katedros vedėjas, 1963-1986 m. – Lietuvos filharmonijos meno vadovas, 1975-1978 m. – direktorius, 1979-1988 m. LVK Kompozicijos katedros docentas, 1986-1988 m. vedėjas, 1988-2001 m. – LMA Muzikos teorijos katedros profesorius, nuo 1995 m. – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas. Daugelio tradicinių renginių Lietuvoje pradininkas ir rengėjas. Jo iniciatyva Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įteisinti įvairūs muzikos ir meno kolektyvai. Atgaivino Lietuvos muzikų draugijos veiklą, leidinį „Muzikos barai“. Kasmet rengė Lietuvos muzikų šventes „Didieji muzikų paradai“. Kasmetinių prizų „Auksinio disko“ atlikėjams įkūrėjas (2001). Rengė atlikėjų kūrybinius vakarus, koncertus, leido natas, knygas, kompaktines plokšteles. Daugiau kaip 200 kūrinių autorius.

4 S. Šimkaus premijų už dainas, 3 J. Švedo premijų už kūrinius liaudies instrumentų orkestrui, 8 premijų už kitus kūrinius respublikiniuose konkursuose laureatas. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1974). Suruošė apie 200 autorinių koncertų, iš jų – apie 170 Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvos meno meistrų koncertuose komponuojant užsienyje. Surengė 3 kūrybos vakarus Lietuvos televizijoje (1968, 1976, 1982). Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2003).

Nors R. Žigaitis ilgus metus gyveno ir dirbo Vilniuje, tačiau su Kazlų Rūda kompozitorių visada siejo tvirti ir ypatingi saitai. Apsilankydavo Kazlų Rūdoje su klasikinės muzikos koncertais, dalyvavo Kazlų Rūdos kultūriniame gyvenime oficialiuose renginiuose, garsino Kazlų Rūdos krašto vardą.  Bendradarbiavo su Kazlų Rūdos muzikos mokykla, o 2010 m. buvo suteiktas kompozitoriaus vardas ir mokykla pavadinta Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykla.

2010 m. rugsėjo  7 d. suteikiamas Kazlų Rūdos Garbės piliečio vardas.