Kazlų Rūdos krašto knygnešiai

ARDZIJAUSKAS JONAS - 1836 m. Kazlai, Kazlų Rūda, Marijampolė, gyveno prie Naumiesčio (Šakių r.) – knygnešys.

 

BACEVIČIUS VINCAS1875 05 16 Ardzijauskų k., Kazlų Rūdos sav. – 1952 12 22 mirė Kaune, palaidotas Višakio Rūdoje – mokytojas, chorvedys, kompozitorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

            Kilęs iš valstiečių šeimos. Jau vaikystėje matydavo lietuviškus elementorius ir maldaknyges , knygnešių atgabentas į tėvų sodybą. Lietuviškai skaityti ir rašyti pamokė senelis, tėvas ir teta. Lankė valdinę Višakio Rūdos pradinę mokyklą. 1890 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Dalyvavo lietuvių seminaristų slapto būrelio veikloje – įsijungė į liet. Atgimimo sąjūdį. Būrelyje buvo skaitomi ir aptariami straipsniai iš liet. spaudos, deklamuojami lietuviški eilėraščiai. Būrelio nariai taip pat platino lietuvišką spaudą. 1893 m. išsiųstas mokytojauti į Lenkiją. Nenutraukė ryšių su gimtine: gaudavo lietuviškų laikraščių ir knygų. 1923 m.  grįžo į Lietuvą, dirbo pedagoginį darbą. Parašė vadovėlių, muzikos kūrinių.

 

BACEVIČIUS FELIKSAS – g. 1879 m. Alksniškėse, gyveno Selemos k. – draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

1904 m. Marijampolės ir Kalvarijos aps. žandarų valdybos viršininkas kratė jo namus ir rado lietuviškų dainų knygų. Kratos priežastis – jo draugystė su žandarų sektu Juozu Griniumi. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, daug kartų kalintas Kalvarijos kalėjime.

 

 BALNYS JUOZAS -  Jokūbo (apie 1835 gyveno Kazliškių k., – mirties data nežinoma) -  valstietis, knygnešys.

Bendradarbiavo su kaimynystėje gyvenusiu knygnešiu Petru Šiškevičiumi. Savo ūkyje slėpdavo jo atneštą lietuvišką spaudą. 1898 m. per kratą troboje rasti du lietuviški kalendoriai, o daržinėje dar 187 knygos tarp jų 151 kalendorius. Caro paliepimu 1899 m. nubaustas 1 mėn. kalėjimo ir 1 m. tremties už Suvalkų, Kauno, Kuršo gub. ir Rygos miesto ribų.

 

 

BUKŠNAITIS PIJUS – lietuviškos spaudos platintojas.

Nuo 1904 m. vargoninkavo Skriaudžiuose (Prienų r.) Čia gyvendamas platino lietuvišką spaudą. Slėpdavo spaudą po vargonais. Dalyvavo 1095 m. revoliucijoje. Emigravęs į JAV dirbo lietuviškų laikraščių redakcijoje.

 

BULOTA JONAS JURGIS (1855 04 18 Klevinės k., Kazlų Rūdos sav. – 1942 02 06 Bulotų k., Kaišiadorių r., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) -  Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, veterinarijos gydytojas, generolas, knygnešys.

                      1884 m. persikėlė gyventi į Vilkaviškį ir pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijos Suvalkų gubernijos valdybos veterinarijos gydytoju. Buvo paskirtas arklių pirkimo pasienio sargybai ekspertu, gavo diplomatinį užsienio pasą, todėl galėjo keliauti po Mąžąją Lietuvą. Pradėjo užsiiminėti knygnešio darbu: lankydamasis Tilžėje nusiųsdavo knygų į Mozūrų pasienio miestelius, vėliau pargabendavo jas į Lietuvą. 1890-1893 m. – „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimo komiteto narys, jam priklausė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidybos administratoriaus pareigose. 1891 m.

Nuo 1924 m. dėstė Lietuvos universitete, nuo 1927 m. – docentas. 1928 m. apdovanotas LDK Gedimino I laipsnio ordinu.

 

GRINIUS JONAS (1877 02 27 Selemos Būdoje, Sasnavos vls., Marijampolės aps. – 1954 05 24 Philadelphijoje, PA; 1955 m. palaidotas Čikagoje) – visuomenininkas, knygnešys.

Spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje platino lietuvišką spaudą, buvo draugijos „Artojas“ narys. Suvalkijoje organizavo įvairius lietuviškus renginius, pirmuosius lietuviškus vaidinimus. 1905 m. steigė apsaugos nuo caro žandarų būrius, jiems vadovavo. Caro valdžios persekiojamas pabėgo į Vokietiją. 1909-1911 m. laikraščio „Kova“ administratorius. Vėliau persikėlė į JAV. Organizavo lietuvių visuomeninę veiklą, lankė išeivių kolonijas, sakė kalbas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, rūpinosi lėšų rinkimu. Prieš II Pasaulinį karą padovanojo VDU savo biblioteką.

 

 

GRINIŪTĖ-BACEVIČIENĖ ONA (Kazio Griniaus sesuo), knygnešė.

                      Gyveno Selemos Būdos kaime (Kazlų Rūdos sav.). Priklausė Marijampolės „Artojų“ draugijai.

 

KALANTAVIČIUS VINCAS - valstietis, knygnešys.

                      Gyveno Bagotosios k. (Kazlų Rūdos sav.). 1904 m. sulaikė pasienio sargybinis prie Stanaičių k. (Vilkaviškio r.) ir surado 15 lietuviškų knygų.

 

MOCKAITIS ANTANAS -  (1844 01 11 Ąžuolų Būdos k., Kazlų Rūdos sav. – 1933 05 11 Šikutiškės k., palaidotas Višakio Rūdos k. kapinėse) - knygnešys.

                      Gyveno Meškučių kaime. Dirbo samdiniu pas ūkininkus, elgetavo, vėliau pradėjo prekiauti devocionalijomis – tapo paupariu. Skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai. 8 metus tarnavo caro kariuomenėje (Sevastopolyje ir Kaukaze). Grįžęs iš kariuomenės pradėjo platinti lietuvių spaudą. Parsigabendavo knygų iš Tilžės. Maldaknyges, elementorius, kalendorius ir kitus spaudinius prisidengdamas elgetavimu, platino apie 20 metų. Keletą kartų buvo areštuotas, kalėjo. Knygas platino ir po spaudos draudimo panaikinimo – elgetaudamas nešiodavo po kaimus. 1929 m. paskirta 40 Lt. Valstybinė knygnešio pensija. Nuo 1928 m. gyveno Bagotosios kaime (Kazlų Rūdos sav.).

MOCKAITIS ANTANAS (slapyvardis Senis Ubagas) (1845 Jankų k., Kazlų Rūdos sav. – 1928) -  lietuvybės žadintojas, knygnešys.

 

SERBENTA ANDRIUS -  (1875 11 10 Rėkaviškio k., Kazlų Rūdos sav. – 1958 10 11 Marijampolėje) -  pedagogas, knygnešys.

                      1893 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo pradinėse mokyklose. Spaudą parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos ir ją platindavo. 1898-1902 m. – LSDP narys. Už dalyvavimą 1905 m. revoliucijoje sudaryta byla.1907 m. emigravo į JAV, dalyvavo JAV lietuvių kultūrinėje veikloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo nuteistas, iki 1916 m. kalėjo Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo.

 

ŠMULKŠTYS JUOZAS  - (1866 03 14 – 1931 06 21 Bartninkų k., Vilkaviškio r., palaidotas Bartninkų senosios bažnyčios šventoriuje) -  kunigas, knygnešys.

                      Studijavo Seinų kunigų seminarijoje. 1889 m. įšventintas į kunigus. Dirbo Kalvarijos kalėjime kapelionu, vėliau – Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaras. Platino draudžiamą spaudą, pamokslus skelbė lietuviškai. 1899 m. ištremtas į Odesą. Po tremties vikaravo Lomžos gubernijoje, Zambrave. Nuo 1907 m.  – Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas, nuo 1915 m. iki mirties – Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas.

 

 

ŠVEDAS ANTANAS – (1858-09 01 g. Višakio Rūdoje, gyveno Bliuviškių k., Griškabūdžio a., Šakių r. – 1931-02-0-23 Marijampolėje, palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse) – vargonininkas, knygnešys.

Tėvai buvo bežemiai. Vargonininkavo – Griškabūdyje (Šakių r.), nuo 1888 m. – Kalvarijoje (Marijampolės r.). Gyvendamas Višakio Rūdoje, susipažino su knygnešiu kun. M. Siderevičiumi, tapo jo padėjėju platinant draudžiamą lietuvišką spaudą. Iš J. Jablonskio gavęs „Aušrą“, visą perskaitydavo susirinkusiems į jo namus parapijiečiams. Persikėlęs dirbti į Kalvariją, susipažino su knygnešiu kun. Grinevičiumi ir su knygnešiu P. Mikolainiu. Iš jų gautą lietuvišką spaudą platindavo Kalvarijos ir kaimyninėse parapijose.

 

 

VAIŠNYS JUOZAS -  (1892 03 09 Plioplių k., Kazlų Rūdos sav. - ?) -  lietuviškos spaudos platintojas.

                      1908 m. tėviškėje įsteigė pradžios mokyklą.

 

VERBYLA ANDRIUS -  (1879 11 01 Tabariškių k., Kazlų Rūdos sav. – 1941 07 04 Rudžių giraitėje, prie Marijampolės sušaudė vokiečiai) -  knygnešys.

                      Tėvai buvo dvaro kumečiai. Augo gausioje šeimoje. Dešimties metų jau buvo išleistas tarnauti pas ūkininkus. Ištarnavo 10 metų. Kartu tarnavęs vyresnysis bernas pamokė skaityti ir rašyti. Pamėgęs skaityti, perskaitė visas lietuviškas knygas, kurias sugebėjo gauti kaime. 1899 m. pradėjo mokytis kalviauti. Su draugais užsiprenumeravo „Naujienas“ ir „Ūkininką“. Kaip priedą atsisiųsdavo ir knygelių. Lipdydavo gautus atsišaukimus. 1901 m. platino draudžiamą spaudą ir socialdemokratų laikraštį „Darbininkų balsą“ nemokamai. Nuolat gabeno draudžiamą spaudą. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Rimša, J. Kalėda, J. Dabrila ir kt. Gerai pažinojo Kazį Grinių. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Po spaudos draudimo panaikinimo iš Prūsijos gabeno socialdemokratinę spaudą. Pavardė įrašyta knygnešių sienelėje „Labai pasižymėjusių knygnešių lentoje“.