Kazlų Rūdos krašto knygnešiai

ARDZIJAUSKAS JONAS - 1836 m. Kazlai, Kazlų Rūda, Marijampolė, gyveno prie Naumiesčio (Šakių r.) – knygnešys.

BACEVIČIUS VINCAS – 1875 05 16 Ardzijauskų k., Kazlų Rūdos sav. – 1952 12 22 mirė Kaune, palaidotas Višakio Rūdoje – mokytojas, chorvedys, kompozitorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

Kilęs iš valstiečių šeimos. Jau vaikystėje matydavo lietuviškus elementorius ir maldaknyges , knygnešių atgabentas į tėvų sodybą. Lietuviškai skaityti ir rašyti pamokė senelis, tėvas ir teta. Lankė valdinę Višakio Rūdos pradinę mokyklą. 1890 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Dalyvavo lietuvių seminaristų slapto būrelio veikloje – įsijungė į liet. Atgimimo sąjūdį. Būrelyje buvo skaitomi ir aptariami straipsniai iš liet. spaudos, deklamuojami lietuviški eilėraščiai. Būrelio nariai taip pat platino lietuvišką spaudą. 1893 m. išsiųstas mokytojauti į Lenkiją. Nenutraukė ryšių su gimtine: gaudavo lietuviškų laikraščių ir knygų. 1923 m. grįžo į Lietuvą, dirbo pedagoginį darbą. Parašė vadovėlių, muzikos kūrinių.

BACEVIČIUS FELIKSAS – g. 1879 m. Alksniškėse, gyveno Selemos k. – draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

1904 m. Marijampolės ir Kalvarijos aps. žandarų valdybos viršininkas kratė jo namus ir rado lietuviškų dainų knygų. Kratos priežastis – jo draugystė su žandarų sektu Juozu Griniumi. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, daug kartų kalintas Kalvarijos kalėjime.

BALNIUS BALNYS JUOZAS - Jokūbo (apie 1835 gyveno Kazliškių k., – mirties data nežinoma) - valstietis, knygnešys.

Bendradarbiavo su kaimynystėje gyvenusiu knygnešiu Petru Šiškevičiumi. Savo ūkyje slėpdavo jo atneštą lietuvišką spaudą. 1898 m. per kratą troboje rasti du lietuviški kalendoriai, o daržinėje dar 187 knygos tarp jų 151 kalendorius. Tardomas J. Balnys aiškino knygų ryšulį radęs paslėptą po samanomis miške ir parsinešęs, tačiau tardytojas nepatikėjo. Nors pats J. Balnys knygų neplatino, o tik slėpė, caro paliepimu 1899 m. nubaustas 1 mėn. kalėjimo ir 1 m. tremties už Suvalkų, Kauno, Kuršo gub. ir Rygos miesto ribų.

BUKŠNAITIS PIJUS – lietuviškos spaudos platintojas.

Nuo 1904 m. vargonininkavo Skriaudžiuose (Prienų r.) Čia gyvendamas platino lietuvišką spaudą. Slėpdavo spaudą po vargonais. Dalyvavo 1095 m. revoliucijoje. Emigravęs į JAV dirbo lietuviškų laikraščių redakcijoje.

BULOTA JONAS JURGIS (1855 04 18 Klevinės k., Kazlų Rūdos sav. – 1942 02 06 Bulotų k., Kaišiadorių r., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) - Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, veterinarijos gydytojas, generolas, knygnešys.

1884 m. persikėlė gyventi į Vilkaviškį ir pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijos Suvalkų gubernijos valdybos veterinarijos gydytoju. Buvo paskirtas arklių pirkimo pasienio sargybai ekspertu, gavo diplomatinį užsienio pasą, todėl galėjo keliauti po Mąžąją Lietuvą. Pradėjo užsiiminėti knygnešio darbu: lankydamasis Tilžėje nusiųsdavo knygų į Mozūrų pasienio miestelius, vėliau pargabendavo jas į Lietuvą. 1890-1893 m. – „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimo komiteto narys, jam priklausė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidybos administratoriaus pareigose. 1891 m.

Nuo 1924 m. dėstė Lietuvos universitete, nuo 1927 m. – docentas. 1928 m. apdovanotas LDK Gedimino I laipsnio ordinu.

EIMAITIS MOTIEJUS (gimė apie 1839 m. Zapyškyje) – Kazlų Rūdos apylinkių labiausiai gerbiamas knygnešys.

Dalyvavo 1863 m. sukilime, vienas iš pirmųjų pradėjo iš užsienio Į Lietuvą gabenti knygas. Pradžioje spaudą nešė iš Karaliaučiaus, vėliau iš Tilžės. Mažai Lietuvoje buvo miestelių ir klebonijų, jo neaplankytų. Kelionėms rūpestingai pasiruošdavo – vilkėdavo krašto, į kurį vyksta, drabužiais, keisdavo vežimus. Keliaudamas nakvodavo karčiamose – jeigu įkliūdavo, čia pat nugirdydavo policininkus ir skubiai pasišalindavo. 1897 m. policija iš jo konfiskavo pilną knygų vežimą ir keletą mėnesių kalino.

GENYS BALTRUS – (gimė apie 1870 m. gyveno Dambravos k., Antanavo vls. – 1960 m. mirė, palaidotas Višakio Rūdoje) – knygnešys, valstietis.

Vykdavo į Rytprūsius sezoniniams darbams, iš ten grįždamas parnešdavo knygų – jas išplatindavo Višakio Rūdos apylinkių ir Žaldvarių gyventojams. 1899 m. spalio 29 d. pasienio sargybiniai B. Genį sulaikė ir konfiskavo 390 knygų ryšulį. Už tai mėnesiui uždarytas į daboklę ir dar metus buvo policijos įskaitoje. Dar du kartus jo namuose buvo atlikta krata, bet nieko įtartino nerasta.

GENYS ANDRIUS - gyveno Skriaudžiuose.

1904 m. liepos 27 d. jo namuose darydama kratą policija rado keletą lietuviškų knygų. A. Genys paaiškino, kad knygas paliko pasisvečiuoti iš Varšuvos atvykęs J. Garkauskas.

Žandaras iš Rėkaviškio k.(Gudelių vls.) gyventojo JURGIO SERBENTOS 1903 m. rugsėjo 13 d. atėmė žodyną, kalendorių ir dainų rinkinį. Knygas gabeno ir prie Plutiškių gyvenęs NAUJALIS. Jis apie 1935 m. apsigyveno Pinciškių k. pas dukterį Deltuvienę. Palaidotas Skriaudžiuose.

Į Skriaudžius spaudos dar atgabendavo JONAS GRINIUS (būsimo prezidento K. Griniaus brolis) iš Selemos k. Iš čia ją išsinešdavo Veiverių mokytojų seminarijos auklėtiniai. XX a. pradžioje Skriaudžiuose knygų turėdavo vargonininkas P. BUKŠNAITIS, krautuvininkas PUIŠYS ir P. ŠEŠTOKAS. Jas platino ir Skriaudžių bei Višakio Rūdos kunigai.

GRINIUS JONAS (1877 02 27 Selemos Būdoje, Sasnavos vls., Marijampolės aps. – 1954 05 24 Philadelphijoje, PA; 1955 m. palaidotas Čikagoje) – visuomenininkas, knygnešys.

Spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje platino lietuvišką spaudą, buvo draugijos „Artojas“ narys. Suvalkijoje organizavo įvairius lietuviškus renginius, pirmuosius lietuviškus vaidinimus. 1905 m. steigė apsaugos nuo caro žandarų būrius, jiems vadovavo. Caro valdžios persekiojamas pabėgo į Vokietiją. 1909-1911 m. laikraščio „Kova“ administratorius. Vėliau persikėlė į JAV. Organizavo lietuvių visuomeninę veiklą, lankė išeivių kolonijas, sakė kalbas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, rūpinosi lėšų rinkimu. Prieš II Pasaulinį karą padovanojo VDU savo biblioteką.

GRINIŪTĖ-BACEVIČIENĖ ONA (Kazio Griniaus sesuo), knygnešė.

Gyveno Selemos Būdos kaime (Kazlų Rūdos sav.). Priklausė Marijampolės „Artojų“ draugijai.

KALANTAVIČIUS VINCAS - valstietis, knygnešys.

Gyveno Bagotosios k. (Kazlų Rūdos sav.). 1904 m. sulaikė pasienio sargybinis prie Stanaičių k. (Vilkaviškio r.) ir surado 15 lietuviškų knygų.

KAZLA JURGIS – (gimė apie 1855 m. Kazliškių k.) – lietuviškos spaudos platintojas.

Buvo įtariama, kad slepia iš knygnešio P. Šeškevičiaus gaunamą spaudą. 1898 m. sausio mėn. J. Kazlo namuose padarius kratą, rasta lietuviškų leidinių. 1899 m. jis nubaustas 7 dienoms daboklės, tačiau pabėgo į užsienį.

KURAS ANTANAS – (gimė apie 1864 m. Mikalajevo palivarke prie Marijampolės) – knygnešys.

Vėliau gyveno Gudeliuose. Apsimetęs elgeta platino knygas. 1898 m. sausio 1 d. sulaikytas Marijampolėje turėjo penkiolika lietuviškų knygų. Jis pasakė, kad knygas pirko iš P. Šeškevičiaus. 1899 m. nubaustas 14 dienų arešto.

MOCKAITIS ANTANAS (slapyvardis Senis Ubagas) (1845 Jankų k., Kazlų Rūdos sav. – 1928) - lietuvybės žadintojas, knygnešys.

Gyveno Meškučių kaime. Skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai dirbdamas samdiniu pas ūkininkus, elgetavo, vėliau pradėjo prekiauti devocionalijomis – tapo paupariu. Skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai. 8 metus tarnavo caro kariuomenėje (Sevastopolyje ir Kaukaze). Grįžęs iš kariuomenės pradėjo platinti lietuvių spaudą. Parsigabendavo knygų iš Tilžės. Maldaknyges, elementorius, kalendorius ir kitus spaudinius prisidengdamas elgetavimu, platino apie 20 metų. Keletą kartų buvo areštuotas, kalėjo. Knygas platino ir po spaudos draudimo panaikinimo – elgetaudamas nešiodavo po kaimus. Knygų gaudavo iš Motiejaus Kasulaičio prie Kudirkos Naumiesčio. Platino daugiausia Kauno krašte – apie Ukmergę, Panevėžį, kartais pasiekdavo ir pakuršę. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo – apsistodavo tai viename, tai kitame kaime. 1929 m. paskirta 40 Lt. Valstybinė knygnešio pensija. Nuo 1928 m. gyveno Bagotosios kaime (Kazlų Rūdos sav.).

PUODŽIUKYNAS ANTANAS – iš Zapyškio – knygnešys, sielininkas.

Nuplukdęs sielius, grįždamas Dievogalos kaime gyventojams parnešdavo knygų. Višakio Rūdoje knygas dar platino keliaujantis smulkiųjų prekių prekybininkas (karabelninkas) ADOMAITIS – jis ir stiklus rėždavo. Į Kazlų kaimą knygų parsinešdavo samdinys ANDRIUS DAUKŠA. Keletą kartų pas jį buvo daroma krata. Knygnešys spausdinius laikydavo to paties kaimo gyventojo Tamošiaus Daukšos namuose. Į Senovės kaimą knygų, maldaknygių ir rožančių atnešdavo KEIDOŠIUS, o į Serapinų kaimą knygų iš Vokietijos parnešdavo to paties kaimo gyventojas MATAS BATAITIS. Girininkų ir Naudžių kaimuose knygas platino Girininkų k. gyventojas JONAS NAUDŽIUS, o Poderiškiuose – tame pačiame kaime augęs garliaviškis KAZYS MIERČAITIS. Jančių ir Suopių kaimus knygomis aprūpindavo Paliepynės kaimo gyventojas JUOZAS URBAITIS, Lekėčių iš Amerikos grįžęs ANTANAS MINKEVIČIUS, Zypliškės ir Šiaudinių kaimus – Plėgų SIDARAVIČIUS, Papilvio kaimus – A. MOCKAITIS.

SERBENTA ANDRIUS - (1875 11 10 Rėkaviškio k., Kazlų Rūdos sav. – 1958 10 11 Marijampolėje) - pedagogas, knygnešys.

1893 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo pradinėse mokyklose. Spaudą parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos ir ją platindavo. 1898-1902 m. – LSDP narys. Už dalyvavimą 1905 m. revoliucijoje sudaryta byla.1907 m. emigravo į JAV, dalyvavo JAV lietuvių kultūrinėje veikloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo nuteistas, iki 1916 m. kalėjo Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, mokytojavo.

ŠEŠKEVIČIUS PETRAS – Beržinis (gimė apie 1862 m. Kajackų k. (tada vadintame Kajackais-Kazliškiais – 1946 08 29, palaidotas Višakio Rūdoje) – legendinis knygnešys.

Tėvų žemė buvo prie beržyno, dėl to ir dėl tvirto būdo knygnešį ėmė vadinti Beržu, Beržiniu, Beržininku. Knygas nešdavo naktimis per sieną prie Kudirkos Naumiesčio. Vėliau naktimis jas paslėpdavo miškų sodybų saugyklose. Dažniausiai vykdė išankstinius gyventojų užsakymus – nešė elementorius, kalendorius, maldaknyges, laikraščius.

Policija P. Šeškevičių nuolat sekė. Tai pajutęs, namo neidavo: apsistodavo pas Krušinską Krušinskų k., Vincą Mockaitį Naudžių k. Ryšulius priglausdavo ir Lapinskas Kazliškių k. Neretai P. Šeškevičius ištrūkdavo tiesiog iš žandarų rankų ir pasprukdavo. Knygas jis platino Agurkiškės, Didžiųjų Senažiškių, Garankščių, Garliavos, Kajackų, Krušinskų, Naudžių, Papilvio, Veiverių, Višakio Rūdos ir Skriaudžių kaimuose.

Beržinį apie 1902 m. įdavė Baltašikniu pravardžiuojamas elgeta. Policija Beržinį persekiojo ir vėliau, nors visi apklaustieji tvirtino, kad P. Beržinis pragyvena dirbdamas pas ūkininkus. Vėliau jis pasistatė Višakio Rūdoje namelį, kuriame, atgavus spaudą, įsteigė knygynėlį. Knygomis prekiavo iki 1926 m.

ŠMULKŠTYS JUOZAS - (1866 03 14 – 1931 06 21 Bartninkų k., Vilkaviškio r., palaidotas Bartninkų senosios bažnyčios šventoriuje) - kunigas, knygnešys.

Studijavo Seinų kunigų seminarijoje. 1889 m. įšventintas į kunigus. Dirbo Kalvarijos kalėjime kapelionu, vėliau – Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaras. Platino draudžiamą spaudą, pamokslus skelbė lietuviškai. 1899 m. ištremtas į Odesą. Po tremties vikaravo Lomžos gubernijoje, Zambrave. Nuo 1907 m. – Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas, nuo 1915 m. iki mirties – Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas.

ŠVEDAS ANTANAS – (gimė 1858 11 01 Bliuviškių k., Griškabūdžio vls. – 1931 02 23 Marijampolė, palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse) – vargonininkas, knygnešys.

Išmoko groti vargonais, nuo 1874 m. vargoninkavo Višakio Rūdoje. Čia, Višakio Rūdoje, ir prasidėjo knygnešystės veikla. Gaunamas iš žinomų knygnešių knygas, maldaknyges , elementorius, kalendorius jis slėpdavo zakristijoje. Nemirų kaimo gyventojas Jonas Kudirka iš Saudargo klebono atvežė ryšulį lietuviškų knygų platinti. Už veiklą prieš caro valdžią sėdėjo Kalvarijos kalėjime. Kadangi Višakio Rūda buvo parapijos centras ir čia dar nebuvo žandaro, A. Švedui jas platinti buvo nesunku. 1879 m. persikėlė į Griškabūdį, ten jis vargoninkavo iki gyvenimo pabaigos. Platinimas pasunkėjo, reikėjo saugotis policijos.

URBAITIS JUOZAS – (gimė 1861 m. Naikų k., Lukšių apyl.) – knygnešys.

Būdamas 15 m. J. Urbaitis ėmė iš Vokietijos gabenti įvairias kontrabandines prekes. Tuo metu labai trūko lietuviškų maldaknygių. Taip jau sutapo, kad pas J. Urbaitį apsilankė knygnešys M. Eimaitis. Jis ir paskatino nešti knygas. Pradžioje nešė abu, vėliau vienas, pamažu sutelkė trisdešimt knygų gabentojų grupę. Parvežtas knygas gabeno Į Kauną, Vilnių, Panemunę, Pakuonį.

VAIŠNYS JUOZAS - (1892 03 09 Plioplių k., Kazlų Rūdos sav. - ?) - lietuviškos spaudos platintojas.

1908 m. tėviškėje įsteigė pradžios mokyklą.

VERBYLA ANDRIUS - (1879 11 01 Tabariškių k., Kazlų Rūdos sav. – 1941 07 04 Rudžių giraitėje, prie Marijampolės sušaudė vokiečiai) - knygnešys.

Tėvai buvo dvaro kumečiai. Augo gausioje šeimoje. Dešimties metų jau buvo išleistas tarnauti pas ūkininkus. Ištarnavo 10 metų. Kartu tarnavęs vyresnysis bernas pamokė skaityti ir rašyti. Pamėgęs skaityti, perskaitė visas lietuviškas knygas, kurias sugebėjo gauti kaime. 1899 m. pradėjo mokytis kalviauti. Su draugais užsiprenumeravo „Naujienas“ ir „Ūkininką“. Kaip priedą atsisiųsdavo ir knygelių. Lipdydavo gautus atsišaukimus. 1901 m. platino draudžiamą spaudą ir socialdemokratų laikraštį „Darbininkų balsą“ nemokamai. Nuolat gabeno draudžiamą spaudą. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Rimša, J. Kalėda, J. Dabrila ir kt. Gerai pažinojo Kazį Grinių. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Po spaudos draudimo panaikinimo iš Prūsijos gabeno socialdemokratinę spaudą. Panaikinus spaudos draudimą, knygnešiška A. Verbylos veikla pasibaigė dar negreit. Kadangi spaustuvės vis dar buvo Rytprūsiuose, knygas ir laikraščius į Lietuvą reikėjo gabenti per sieną nelegaliai. Palengvėjo tik spaudos platinimas.

Pavardė įrašyta knygnešių sienelėje „Labai pasižymėjusių knygnešių lentoje“.

ŽITINEVIČIUS JURGIS – (gimė 1871 05 25 d. Paežerėlių vls. Pajutiškės k.) – knygnešys.

Nuo 1890 m. zakristijonavo Zapyškio bažnyčioje. 1897 m. vedė knygnešio M. Eimaičio dukterį. Gabenti knygas pradėjo dar būdamas tėviškėje. Išrinktas į Steigiamąjį seimą. 1945 m. balandžio 1 d. ištremtas į Kizilio miestą Urale – ten po trijų mėnesių mirė.

Per Rytprūsių sieną perneštas knygas J.Žitinevičius palikdavo pas elgetą A. Baltrušaitį prie Kudirkos Naumiesčio – elgeta, eidamas per žmones, dalį knygų ir išplatindavo J. Žitinevičius per atlaidus prekiavo škaplieriais (Višakio Rūdoje, Veiveriuose). Drauge slapčiomis platino knygas, o kartais ir anticarinius atsišaukimus.

XIX-XX a. sandūroje po Agurkiškės k. knygas platino elgeta. Iš elgetos buvo galima gauti knygų ir prie Zapyškio bažnyčios. Kitas šlubas elgeta, kurį vadino Andzelmu, knygomis aprūpindavo Gudelių, Girininkų, Kliniškių, Pabališkių, Skriaudžių ir Tarputiškės kaimus. Jis nuolat su elgetos krepšiu keliaudavo tai Prūsijos link, tai atgal. Parnešdavo kantičkų, maldaknygių, žurnalų („Šaltinį“, „Šaltinėlį“). Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Paskutinius penkis metus praleido Tarputiškės k. Ten 1912 m., būdamas apie 65 -erių, mirė.

ŠALTINIAI:

1 . Pašešupio knygnešiai / Dalia Giniuvienė. – Marijampolė [i.e. Kaunas : Viešoji įstaiga „Terra publica], 2004. – 80, [2] p.

2 . Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius : Diemedis, 2004. – 670, [1] p.

3 . Kazlų Rūda / [sudarytojai Anelė Vosylienė, Venantas Mačiekus}. – Vilnius : Versmė, 2022. – 1568, [2] p. – (Lietuvos valsčiai; kn. 43).

4 . Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai : Kazlų Rūda / [ vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. – Kaunas : Neolitas [i.e. Informacinių leidinių platinimo centras, 2010]. – 159, [1] p.