1942 m. lapkričio 14 d. Memorandumas

2022.11.15

Lapkričio 14-ąją sukako 80 metų, kai trys iš Sūduvos krašto kilę drąsūs lietuviai – trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius (gimęs Selemos Būdos kaime), buvęs Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, seimo narys Jonas Pranas Aleksa (gimęs Kumetiškiuose, Kalvarijos apskrityje) ir buvęs Žemės reformos komisijos pirmininkas, Steigiamojo  seimo narys, žemės ūkio ministras, prelatas Mykolas Krupavičius (gimęs Balbieriškyje, Marijampolės apskrityje) pasirašė Memorandumą prieš Lietuvos kolonizavimą, nebaudžiamą nacių siautėjimą Lietuvoje, žydų ir kitų kitataučių represijas bei naikinimą. 1942 metais lapkričio 14 d. Memorandumas buvo įteiktas vokiečių generaliniam komisarui Kaune Teodorui Adrianui fon Rentelnui (Theodor Adrian von Renteln).

Tuo metu niekas negalėjo pasakyti, kaip pasibaigs Antrasis pasaulinis karas. Vokiečiai buvo apsvaigę nuo pergalių karo frontuose, nuo savųjų vadų, propagandinių kalbų ir darbų, tad pasipriešinti vokiečių valdžiai buvo be galo drąsus žingsnis, net ir buvusiems aukščiausiems šalies pareigūnams. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. 1944 08 pasitraukė į Vokietiją, 1947 01 – į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia 1947 04 dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 12 dėl Lietuvos gyventojų genocido – į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną.

Mykolas Krupavičius 1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.

Jonas Pranas Aleksa 1942 gestapo suimtas ir kalintas Eitkūnuose ir Tilžėje. 1943 ištremtas į Vokietiją (gyveno gestapo prižiūrimas). 1944–45 gyveno Berlyne, dalyvavo lietuvių pabėgėlių politinėje veikloje. 1945 06 sovietų saugumo grąžintas į Lietuvą, trumpai kalintas Vilniaus kalėjime. Vėliau dirbo LSSR mokslų akademijos Žemės ūkio institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1946 iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 suimtas ir ištremtas į Sibirą.

   

                   

Daugiau skaitykite: http://www.kazlurudasvb.lt/5335/krastotyra/atmintinu-datu-kalendorius.html


Atgal