Kazlų Rūda (žydiškai Kazlove Rude) yra viename didžiausių miškų kvartalų Lietuvoje, netoli Kauno-Kybartų ir Kauno-Marijampolės-Alytaus geležinkelio linijų sankirtos. Kazlų Rūdos miestas įsikūręs pietinėje to paties vardo miškų masyvo dalyje, netoli Rūdupio (Pilvės intakas), 48 km. į rytus nuo Pilviškių.Vietovė iš visų pusių apsupta miškų, tik geležinkelis ir kiti keliai kerta juos.
Pirmą kartą Kazlų Rūdos kaimas paminėtas 1737 m. dokumentuose. Jame buvo lydoma apylinkėse rasta geležies rūda.
1795 m. Kazlų Rūda ir sritis į kairę nuo Nemuno buvo prijungtos prie Prūsijos. 1807-1815 m. Kazlų Rūda priklausė Varšuvos kunigaikštystei, 1815 m. pateko Rusijos valdžion ir galiausiai buvo įtraukta į Suvalkų guberniją.
1861 m. nutiesus Kauno-Kybartų geležinkelio liniją, pradėjo kurtis miestelis. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje-dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje čia vykdavo turgūs ir didelės mugės. Geležinkelis sudarė sąlygas miesteliui plėstis, judėjo keleivių srautai, atsirado galimybė verstis prekyba; čia greitai įsikūrė ir žydai, pasistatę sau namus ir įsirengę krautuves. Iš 1886 m. liepos mėn. laikraštyje „Ha-Melitz“ išspausdinto S. Goldsteino straipsnio paaiškėjo, kad devyniolikto amžiaus antroje pusėje Kazlų Rūdoje veikė žydų bendruomenė.
Nuo pirmųjų sionistų kongresų sionistų ideologija įsiskverbė į Kazlų Rūdą. 1898 m. spaudoje minima daug žydų iš Kazlų Rūdos, prisidėjusių pinigų aukomis už žydų įsikūrimą Erec Izraelyje (Palestinoje).
Iki Pirmojo pasaulinio karo Kazlų Rūdoje buvo 10 sodybų, iš kurių 7 priklausė žydams, 3 – lietuviams; veikė pašto įstaiga, pora smulkių krautuvėlių, taupomoji-skolinamoji kasa (kilus karui visų indėlininkų pinigai išvežti į Rusiją). Dar buvo traktierius su užvažiuojamuoju kiemu, gyveno geležinkelio policijos žandaras. Nei telefono, nei telegrafo Kazlų Rūdoje tada nebuvo.
1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, Kazlų Rūdoje karo belaisviai pastatė didžiulius medinius barakus, taip pat belaisviai buvo pristatyti kirsti mišką, dirbo jų pastatytoje didžiulėje lentpjūvėje, medžio drožlių gamykloje. Visa mediena buvo išvežama į Vokietiją. 1919 m. vokiečiams išsikrausčius jų lentpjūvę nupirko žydai.
Tarpukario Kazlų Rūda. Kazlų Rūdos gyventojai, taip pat ir žydai, gyveno daugiausia iš medienos pramonės (veikė 3 medienos ir 3 baldų fabrikai), kiti – iš prekybos. Pušynai, sausas oras ir patogus susisiekimas geležinkeliu vasarą pritraukdavo daug poilsiautojų. 1925 m. nutiesta linija į Marijampolę ir Alytų taip pat prisidėjo prie vietos ekonomikos. 1928 m. Kazlų Rūda tapo apskrities centru.
1931 m. Lietuvos vyriausybės atlikto tyrimo duomenimis, miestelyje buvo 18 parduotuvių ir įmonių, iš kurių 15 priklausė žydams (83 %). Verslo pasiskirstymas pagal sektorius ir verslininkų tautybę parodytas lentelėje.
Apklausa taip pat parodė, kad mieste būta 16 gamyklų, iš kurių 8 priklausė žydams, 3 lentpjūvės, 2 malūnai, baldų fabrikas, batsiuvys, šepečių gamybos padalinys. 1937 m. mieste dirbo 9 prekybininkai žydai, 3 mėsininkai, 3 kepėjai, batsiuvys ir fotografas. Veikė ir Jungtinės paskolos žydų ūkininkams bendrovės filialas. 1939 m. mieste buvo 40 telefonų, iš jų 9 priklausė žydams.
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu daugelis miesto žydų, jausdami simpatijas sionistų partijoms, priklausė sionistų stovyklai, kaip matyti iš balsavimo į du sionistų kongresus.
Gyventojai. 1923 m. Kazlų Rūdos kaime buvo 69 sodybos ir 575 gyventojai, geležinkelio stoties gyvenvietėje – 46 sodybos ir 823 gyventojai, tarp jų – keletas šimtų žydų šeimų. 1940 m. bendras gyventojų skaičius buvo 1900, tarp jų – keletas šimtų žydų.
Reivyčio byloje yra ranka surašyta lentelė kurioje pažymėta: Sulaikyti žydai yra laikomi žemiau išvardintose vietose. Šioje lentelėje nurodyta, jog yra sulaikyti 165 Kazlų Rūdos ir Sasnavos valsčių vyrai žydai. Reikėtų pridėti dar tiek pat moterų ir vaikų, taip susidarytų net daugiau kaip 300 žydų bendruomenės narių. Sasnavos žydų galimai buvo ne tiek daug, gal kokios kelios dešimtys.
Pabėgėliai žydai iš Lenkijos. 1939 m. žiemą vokiečiai nusivijo Suvalkijos ir aplinkinių rajonų žydus iki Lietuvos sienos. Iš 2400 Lietuvą pasiekusių pabėgėlių Kazlų Rūda priėmė apie 50 asmenų.
Sovietų okupacija. 1940 m. vasarą Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos pramonė ir dauguma parduotuvių buvo nacionalizuotos. Trūko prekių ir dėl to kilo kainos. Vidurinė klasė, daugiausia žydai, buvo smarkiai nukentėjusi, o pragyvenimo lygis labai nusmuko. Sionistų partijos ir jaunimo judėjimai buvo išsklaidyti.
Pirmosios karo dienos Kazlų Rūdoje. Kazlų Rūdos miestelio sukilėlių (partizanų) veiksmai gana smulkiai aprašyti Valentino Bradišausko knygoje „1941 m. birželio sukilimas. Dokumentų rinkinys“.
Prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, 1941 m. birželio 23 d. 18 val. Raudonoji armija pradėjo masiškai trauktis per Kazlų Rūdą: 1941 m. birželio23 d. 10.45 val. iškeliama tautinė vėliava miestelio centre (aikštėje). 11 val. partizanų organizavimo ir vadovavimo imasi ats. kpt. Malakauskas. Prisistato norinčių kovoti prieš raudonarmiečius ir apginti Kazlų Rūdos miestelį apie 34 lietuvių vyrų, vėliau šis skaičius išaugo iki 64 vyrų. Sudaromas laikinasis komitetas – pirmininkas kpt. Malakauskas, vicepirmininkas – J. Bajerčius, sekretorius – Balys Mickevičius. Per miestelį traukiasi raudonarmiečių smulkūs dalinėliai. Vadas įsako pradėti nuginkluoti atskirus sovietų karius, kad įsigijus ginklų. Pastoviai vyksta susišaudymas tarp raudonarmiečių ir sukilėlių. Žūsta tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos karių. 15-16 val. tebevyksta rinkimas ginklų, trumpi susišaudymai. 16 val. į miestelį žvalgybai atvyksta pirmieji vokiečių kariai. 17.30 val. iš miško raudonieji pradeda miestelio puolimą. Raudonieji veržiasi per miestelį. Sukilėliai kartu su vokiečiais jį atremia. Raudonieji bėgdami šaudo į namų langus ir kai kur įmeta per langus granatų. 1941 m. birželio24 d. nuo 6 val. ryto vokiečių kariuomenės dalys žygiuoja per miestelį Kauno kryptimi. Vietos gyventojai pradeda grobti sandėlius, kooperatyvus ir net privatų turtą. Laikinasis komitetas imasi priemonių užkirsti kelią plėšikavimui. Laikinojo komiteto pirmininkas policijos vadu paskiria ats. j. ltn. Trinkauską. Pradedami pavojingų komunistų areštavimai, vykdomi jų tardymai, žydų izoliavimas. 1941 m. birželio 27 d. ats. j. ltn.Trinkauskas pareigas perduoda paskirtam Marijampolės apskrities viršininkui policijos nuovados viršininkui K. Liutkevičiui. Laikinasi komitetas dirbo iki birželio 30 d.
Žydų sunaikinimas. J. Levinsonas „Skausmo knygoje“ nenurodė Kazlų Rūdos žydų sunaikinimo vietos. J. Rosinas teigė: Vietos žydų likimas buvo toks pat, kaip ir kitų miesteliuose gyvenančių žydų. Pagal jį, iš to, kas žinoma apie apylinkės miestelius, galima spėti, kad 1941 m. rugpjūčio pabaigoje buvo nužudyti ir Kazlų Rūdos žydai.
Davidas Bakeris knygoje „Išvarymas ir išnaikinimas“ pristato Berlo Krengelio patikslintą liudijimą apie Kazlų Rūdos žydų sunaikinimą: Rugpjūčio 29 d. šeštadienį rytą, gatvėse pasirodė pranešimai, kad visi žydai turi ateiti į turgų su šeimomis, o iš ten bus nuvežti į Marijampolės aikštę. Tą pačią dieną visi Kazlų Rūdos jaunuoliai buvo išvežti į tvartus – kariuomenės arklides, kur jau buvo suvežti visi Marijampolės žydai. Kalvarijos ir Kazlų Rūdos žydų likimas buvo toks pat, kaip ir marijampoliečių. 1941 m. Elul (rugsėjo 1 d.) žydai iš tvarto buvo sušaudyti prie Šešupės upės kranto, prie kareivinių, lauke, kur vyko šaudymo pratybos.
Reivyčio byloje yra ranka surašyta lentelė, kurioje pažymėta: Sulaikyti žydai yra laikomi žemiau išvardintose vietose. Šioje lentelėje nurodyta, kad tarp kitų 1614 sulaikytų žydų vyrų yra 165 Kazlų Rūdos vyrai žydai. Kitoje lentelėje prie Kazlų Rūdos žydų dar pieštuku užrašyta, kad šie sulaikyti žydai yra iš Kazlų Rūdos ir Sasnavos valsčių, tačiau pateiktoje Ch. Dieckmanno ir S. Sužiedėlio lentelėje nurodyta, kad 159 suimti vyrai žydai yra iš Kazlų Rūdos, o 6 vyrai – iš Sasnavos ir jų koncentracija numatyta Kazlų Rūdoje. Moterų skaičius nenurodytas.
Donato Mickevičiaus byla. Lietuvos ypatingajame archyve esančioje byloje baltaraiščiai paaiškino kai kurias detales apie Kazlų Rūdos žydų bendruomenės sunaikinimą. Pasak jų, 1941 m. liepos mėn. vokiečių komendantui paliepus buvo suimta apie 40 Kazlų Rūdos žydų šeimų (120 -160 žmonių), tarp jų buvo moterų ir vaikų. Suimtuosius laikė Kazlų Rūdos mokykloje.
Kaip nurodė D. Mickevičius, rugpjūčio pabaigoje žydai buvo konvojuojami iš Kazlų Rūdos į Marijampolę, o sušaudyti 1941 m. rugsėjo pradžioje. D. Mickevičius teigė: Iš Kazlų Rūdos visi žydai su sustiprinta sargyba buvo pervesti į Marijampolės lagerį. Iš viso iš Kazlų Rūdos į Marijampolę buvo atvesti 200 žydų, tikslaus skaičiaus nežinau. Visi buvo sušaudyti.
Kazlų Rūdos žydai Marijampolėje. D. Mickevičius liudijo, kad į egzekuciją buvo atvykęs valsčiaus policijos viršininkas Goštautas su keliais vokiečiais. Prieš sušaudymą policininkas Goštautas pasakė kalbą, kad visus žydus reikia nužudyti, nes jie esą priešai.
D. Mickevičius toliau liudijo: Po to policininkai buvo išskirstyti į tris grupes, aš pirmoje grupėje. Kiekvienoje grupėje buvo po 50 policininkų. Trečia grupė su vokiečiais apsupo teritoriją, kad nepatektų žmonės ir nepabėgtų suimtieji. Mūsų grupė sustatė prie duobės, o kita grupė iš kazarmų partizanai (turima uomenyje baltaraiščiai. – Aut.) atvesdavo 150 žydų, kurie būdavo tik su apatiniais, pastatydavo duobės dugne. Mes sušaudydavome, užberdavome žemių šiek tiek ir atvesdavo kitą grupę.
Buvo sušaudyta 3 žydų partijos, kiekvienoje partijoje po 150-300 žydų. Pirmą grupę po to pakeitė antra, o mes apsaugoje, po to pasikeitė trečioji grupė. Pradėjome 10 val., baigėme apie 4 val. dienos.
Paskutiniuosius šaudė vokiečiai automatais. Buvo sušaudyta 7000 žmonių viso. Tikslaus skaičiaus nežinau (nepatikslinta ar tai tik Marijampolėje, ar Marijampolės apskr.). Apdovanojo degtine ir pietumis.
Panašiai liudijo ir baltaraištis Stasys Krečiūnas : …šaudė policininkai ir vokiečiai su automatais, kurie pribaigdavo duobėse išlikusius gyvus ar sužeistus….
Viso žydų sušaudyta iki 7 tūkstančio žmonių. Tarp sušaudytų daug buvo moterų, vaikų įvairaus amžiaus ir senių. Atvestus žydus liepdavo gultis į duobę žemyn veidu.
D. Mickevičiaus paliudytas nužudytųjų skaičius labai sutampa su iš Kazlų Rūdos ir Sasnavos atvarytų žydų skaičiumi – 161 suimtas vyras. Moterys galėjo būti sušaudytos ir kitu laiku.
S. Krečiūnas nurodė, kad Marijampolės žydai buvo šaudomi 1941 m. rugsėjo 2 dieną. Duobėms kasti buvo pasitelkti ir vietiniai žmonės. Į egzekuciją atvyko apskrities policijos viršininkas Buvelskis, Marijampolės miesto policijos viršininkas. Iškastos 8 didelės duobės, iš jų 4 – 40 m. ilgio, 2 m. pločio ir tokio pat gylio. Vokiečių komendantas pasakė kalbą.
Kitoje apklausos protokolo vietoje jis nurodė, kad žudynės vyko 1941 m. rugsėjo 10 ar 11 d. ( iš tikrųjų Marijampolėje šios žudynės vyko 1941 m. rugsėjo 1 d.), atvarė 200 žmonių, išrengtų iki baltinių, paguldė į duobę žemyn veidu ir pagal signalą – švilpuku duotą miesto policijos viršininko pavaduotojo Giržado – sušaudydavo.
Durpių kasimo stovykla Kazlų Rūdoje. Vokiečių okupacijos metais naciai žydus išnaudojo kasant durpes. Viena tokia durpių kasimo stovykla buvo įkurta Kazlų Rūdoje. Joje kaliniai buvo įdarbinti kasti durpes. Lageryje buvo apie 400 žydų, atvežtų iš Kauno, Vilniaus ir kitų vietų. SS stovyklą valdė labai žiauriais metodais.
Pateiktoje JEW medžiagoje yra keletas esminių klaidų, todėl mes jas pakoregavome: Artėjant Raudonajai armijai, 1944 m. liepos mėn. Iš stovyklos pabėgo apie 150 kalinių, dalis jų prisijungė prie rajone veikiančių partizanų būrių, 250 likusių kalinių buvo pervežta į Kauno getą. Dalis ten buvusių žydų buvo toliau vežami į koncentracijos stovyklas.
Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos, 1944 m. liepą Kazlų Rūdoje buvo išardyta vergų darbo stovykla.
Išvada. Keli šimtai Kazlų Rūdos žydų buvo sušaudyti Marijampolėje 1941 m. rugsėjo 1 d. kartu su kitais žydais. Mūsų manymu, galėjo būti sušaudyta daugiau kaip 300 žydų iš Kazlų Rūdos (jų buvo daugiausia) ir iš Sasnavos (keletas dešimčių) valsčių.
Šaltinis : Holokaustas Sūduvoje : enciklopedinis žinynas / Aleksandras Vitkus, Valdas Valiūnas.