„Išeivystės fragmentai“ – septintasis Jono Zdanio eilėraščių rinkinys lietuvių kalba. Jis konceptualesnis, gal kiek niūresnis, nors ir emocingesnis už ankstesniuosius. Eilėraštyje „Grįžtu į vandenį“ skaitome: „Laiba insulto virve esu surištas, patyręs, kaip visas gyvenimas per akimirką tampa fikcija.“ Gal panašus virsmas galėtų ištikti epistemologine prasme, bet tada jis veikiausiai įvyktų vienu aukštu aukščiau – atrodymo lygmenyje, o čia – gyvenimas per akimirką tampa.
Visi šios knygos „fragmentai“ tarsi nutinka tarp dviejų virsmų – šio ir eilėraštyje „Eliso sala“ atspindėto žvilgsnio į tėvus čia atnešusį Atlantą, kame kalbantysis dalyvauti dar negalėjo, nebuvo gimęs, ir viltingai prieš akis besidriekiančios naujosios žemės, kurią jau šiek tiek spėjo pripėduoti. Kaip ir vėliau – už vandenų likusios ne-gimtinės.
Ir štai dabar jis it žuvis tempiamas atgal į tuos vandenis, nors jie – tik fikcija. Vienaip ar kitaip interpretuosime poeto vaizdinius, pajusime, kad būtent tuo ir turi užsiimti poezija, nes daugiau nėra kam. Galų gale mes visi išeiviai šiame pasaulyje, kur mums nutinka įvairiausių dalykų, tampančių literatūra arba užmarštimi.
— Kornelijus Platelis
Šaltinis https://baziliskas.lt/