MOCKAITIS ANTANAS (slapyvardis Senis Ubagas) (1845 Jankų k., Kazlų Rūdos sav. – 1928) – lietuvybės žadintojas, knygnešys.
Gyveno Meškučių kaime. Skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai dirbdamas samdiniu pas ūkininkus, elgetavo, vėliau pradėjo prekiauti devocionalijomis – tapo paupariu. Skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai. 8 metus tarnavo caro kariuomenėje (Sevastopolyje ir Kaukaze). Grįžęs iš kariuomenės pradėjo platinti lietuvių spaudą. Parsigabendavo knygų iš Tilžės. Maldaknyges, elementorius, kalendorius ir kitus spaudinius prisidengdamas elgetavimu, platino apie 20 metų. Keletą kartų buvo areštuotas, kalėjo. Knygas platino ir po spaudos draudimo panaikinimo – elgetaudamas nešiodavo po kaimus. Knygų gaudavo iš Motiejaus Kasulaičio prie Kudirkos Naumiesčio. Platino daugiausia Kauno krašte – apie Ukmergę, Panevėžį, kartais pasiekdavo ir pakuršę. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo – apsistodavo tai viename, tai kitame kaime. 1929 m. paskirta 40 Lt. Valstybinė knygnešio pensija. Nuo 1928 m. gyveno Bagotosios kaime (Kazlų Rūdos sav.).