ŽITINEVIČIUS JURGIS – (gimė 1871 05 25 d. Paežerėlių vls. Pajutiškės k.) – knygnešys.
Nuo 1890 m. zakristijonavo Zapyškio bažnyčioje. 1897 m. vedė knygnešio M. Eimaičio dukterį. Gabenti knygas pradėjo dar būdamas tėviškėje. Išrinktas į Steigiamąjį seimą. 1945 m. balandžio 1 d. ištremtas į Kizilio miestą Urale – ten po trijų mėnesių mirė.
Per Rytprūsių sieną perneštas knygas J.Žitinevičius palikdavo pas elgetą A. Baltrušaitį prie Kudirkos Naumiesčio – elgeta, eidamas per žmones, dalį knygų ir išplatindavo J. Žitinevičius per atlaidus prekiavo škaplieriais (Višakio Rūdoje, Veiveriuose). Drauge slapčiomis platino knygas, o kartais ir anticarinius atsišaukimus.
XIX-XX a. sandūroje po Agurkiškės k. knygas platino elgeta. Iš elgetos buvo galima gauti knygų ir prie Zapyškio bažnyčios. Kitas šlubas elgeta, kurį vadino Andzelmu, knygomis aprūpindavo Gudelių, Girininkų, Kliniškių, Pabališkių, Skriaudžių ir Tarputiškės kaimus. Jis nuolat su elgetos krepšiu keliaudavo tai Prūsijos link, tai atgal. Parnešdavo kantičkų, maldaknygių, žurnalų („Šaltinį“, „Šaltinėlį“). Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Paskutinius penkis metus praleido Tarputiškės k. Ten 1912 m., būdamas apie 65 -erių, mirė.