„Tėčio knygą“ poetas Volodymyras Vakulenko parašė savo sūnui Vitalikui. Linksmi, žaismingi eilėraščiai pasakoja juokingas istorijas apie kurmį, kuris norėjo išsivirti giros, bet pridėjo per daug lapų ir išėjo sriuba, apie arbatinuką, kuris susirgo sloga ir pro užsikimšusią nosį negalėjo pilstyti arbatos, apie dramblį, puikiai prižiūrėjusį gėles, nes turėjo nosį-laistytuvą, apie berniuką, jojantį į darželį ant tėčio sprando, ir vorus, kurie voratinkliais gaudė juoką, o tada pardavinėjo jį kitiems gyvūnams. Volodymyro poezijos pasaulis kupinas humoro, optimizmo ir šviesos.
Ne kiekvienas tėtis gali rašyti eilėraščius savo vaikams, tačiau kiekvienas gali skaityti. Šie melodingi, lengvai įsimenami tekstai suteiks džiaugsmo ir padės jaukiai praleisti vakarus drauge.
Volodymyras Vakulenko-K. (1972–2022) – ukrainiečių poetas, vaikų rašytojas, žurnalistas, vertėjas. Ir ne tik kūrėjas, bet ir karo savanoris, kuris 2022 m. nužudytas Ukrainą užpuolusios rusų armijos. Pasirašydamas savo kūrinius, Vakulenko prie pavardės pridėjo raidę „K“, simbolizavusią jo mylimą gimtąjį miestą Kapitolivką Iziumo rajone. Nuo okupacijos pradžios rašytojas rašė dienoraštį, kuriame fiksavo karo įvykius. Dieną prieš savo pagrobimą jis paslėpė sąsiuvinį po vyšnia sode ir apie tai papasakojo savo tėvui. 2022 m. rugsėjo 24 d. Vakulenko tėvas ir rašytoja Viktorija Amelina iškasė poeto dienoraštį. Šiuo metu jis išleistas kartu su eilėraščiais.