„2014-ųjų birželį vykdamas į Urbiną maniau – ramiai ir tyliai pagyvensiu, pailsėsiu nuo darbų, pasigrožėsiu renesansine miesto architektūra, aplinkui plytinčiais kalnais ir žydinčiais slėniais. Atsitiko kitaip: Romos oro uoste pradingus bagažui, ilgai laukdamas iš anksto išsinuomoto automobilio (kurį kažkodėl gavau sudaužytą, su veikiančiu tik vienu žibintu) panirau į juodą pietietišką naktį. Vairuodamas išklydau iš kelio, o tam tikra prasme – ir iš savo gyvenimo. Į Urbiną po poros dienų atvykau lengvai pasimaišiusia galva, o šio senovinio miesto architektūra, istorija ir kultūriniai klodai, ten gyvenantys žmonės, liepomis kvepiančios apylinkės ir visokie nutikimai ėmė keistai veikti mano sąmonę: nubudo seniai užmirštos baimės, pasaulis jungėsi į vienį, tirpo laikas. Per vienuolika dienų parašiau knygą“, – taip apie knygos parašymo aplinkybes kalba G. Bleizgys.
Tai atvira, gilius dvasinius patyrimus atverianti knyga. Eilėraščiai koncentruoti, pasižymi plačiu kultūriniu akiračiu, metaforų ir simbolių įvairumu. Knyga išleista su paantrašte „Kelionės eilėraščiai“.
Šaltinis https://www.slinktys.lt/